- mostelti
- móstelti, -ia (-i), -ėjo (-ė Gs) žr. mostelėti:
1. Ir davė Jonui tokį kauliuką ir pasakė: „Kad kada su tuom kauliuku mostelsi, tai viskas stosis, kaip Licipierius nor“ BsPIII44. ^ Veltui nė šuo uodega nemosteli rš.
2. Mósteliu ranka, ir atbėga Gs. Móstelk Petrą ažeit Ds.
3. Móstelk botagu – jau dar čia gula ant ežios Dkš.
◊ rankà móstelti (į ką) nepaisyti, niekais nuleisti: Vienas iš gailesčio kone verkia, kitas ranka tik mostelia Ašb.
Dictionary of the Lithuanian Language.